Naujai statomoje Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčioje jau kabo Dievo Gailestingumo paveikslas, o kokia gi jo istorija?

Dievo Gailestingumo paveikslo istorija

Pirmąjį paraginimą nutapyti Gailestingojo Jėzaus paveikslą sesuo Faustina Kowalska išgirdo 1931 m. vasario 22 d. Plocko vienuolyne, Lenkijoje. Vizijos metu Jėzus ne tik pažadėjo per paveikslą teikti daug malonių, bet ir susiejo jį su Gailestingumo švente bei visu Gailestingumo slėpiniu. Dienoraštyje Faustina rašė: „Vakare, kai buvau celėje, išvydau Viešpatį Jėzų, vilkintį baltu drabužiu. Viena ranka pakelta palaiminti, kita lietė drabužį ant krūtinės. Iš drabužio, prasivėrusio ant krūtinės, sklido du spinduliai: vienas raudonas, o kitas baltas. Jėzus pasakė: „Nutapyk paveikslą pagal piešinį, kurį matai, su užrašu: Jėzau, pasitikiu Tavimi.“

Faustinos nuodėmklausys manė, kad Dievas gal nori, jog ji paveikslą „nutapytų“ savo sieloje. Tačiau Jėzus patvirtino, kad tai turi būti „paveikslas, kurį nutapysi teptuku“. Šis uždavinys buvo neįmanomas piešti nemokančiai seseriai Faustinai. Vienuolyno vyresnioji net padavė jai teptuką ir liepė piešti, tačiau Faustina buvo sutrikusi.

Faustinai persikėlus į Vilnių, jos nuodėmklausys kunigas M. Sopočka ėmė ieškoti dailininko, galinčio nutapyti Jėzaus atvaizdą. Jis kreipėsi į dailininką Eugenijų Kazimirovskį, kuris 1934 m. pradžioje pradėjo kantriai ir nuolankiai dirbti. Faustina dažnai lankydavo dailininko dirbtuves ir teikdavo nurodymus.

Paveikslas buvo baigtas 1934 m. viduryje, tačiau Faustina nebuvo patenkinta rezultatu, nes vizijose matytas Jėzus buvo gražesnis. Jėzus atsakė, kad ne dažų ar teptuko grožyje yra paveikslo didybė, o jo malonėje. Jis paaiškino, kad paveikslas yra malonių indas, su kuriuo žmonės turi ateiti prie gailestingumo šaltinio.

1935 m. balandžio 19 d., Didįjį penktadienį, sesuo Faustina išgirdo Jėzaus žodžius: „Trokštu, kad šis paveikslas būtų viešai pagerbtas.“ Tų pačių metų balandžio 26–28 d., per Atvelykį, paveikslas buvo pirmąkart parodytas žmonėms. Jis buvo pakabintas Šv. Teresės bažnyčios galerijoje. Homilijoje kunigas akcentavo atpirkimą kaip dieviškojo gailestingumo išraišką.

Paveikslas patyrė spalvingą istoriją, kol 2005 m. pagaliau atrado deramą vietą Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje. Dėl politinių ir istorinių peripetijų paveikslas buvo kelis kartus pervežtas, paslėptas ir vėl atrastas. Nepaisant visų sunkumų, jis tapo pasaulinio Dievo gailestingumo kulto simboliu, įkvėpdamas milijonus žmonių tikėti Dievo meile ir atleidimu.

Dievo Gailestingumo paveikslo istorija yra daugiau nei tik religinis pasakojimas. Tai yra kvietimas pasitikėti Dievo meile ir atleidimu. Tegul šio paveikslo simbolika įkvepia mus visus ieškoti vilties, stiprybės ir pasitikėjimo Dievo gailestingumu kiekvieną dieną.